Kāśikāvṛttī1:
gheḥ uttarasya āṅaḥ nābhāvo bhavati astriyām. agninā. vāyunā. paṭunā. puṃsi iti
See More
gheḥ uttarasya āṅaḥ nābhāvo bhavati astriyām. agninā. vāyunā. paṭunā. puṃsi iti
noktam, amunā brāhmaṇakulena. astriyām iti kim? kṛtyā. dhenvā.. ॥ iti śrīvāmanavircitāyāṃ kāśikāyāṃ vṛttau saptamādhyāyasya tṛtīyaḥ pādaḥ..
Kāśikāvṛttī2:
āṅo nā 'striyām 7.3.120 gheḥ uttarasya āṅaḥ na abhāvo bhavati astriyām. agninā.
See More
āṅo nā 'striyām 7.3.120 gheḥ uttarasya āṅaḥ na abhāvo bhavati astriyām. agninā. vāyunā. paṭunā. puṃsi iti noktam, amunā brāhmaṇakulena. astriyām iti kim? kṛtyā. dhenvā. iti kāśikāyāṃ vṛttau saptamādhyāyasya tṛtīyaḥ pādaḥ. . saptamādhyāyasya caturthaḥ pādaḥ.
Nyāsa2:
āṅo nā'striyām?. , 7.3.119 āṅa iti sthānyantaranirdeśādihārthādvibhaktivipariṇām
See More
āṅo nā'striyām?. , 7.3.119 āṅa iti sthānyantaranirdeśādihārthādvibhaktivipariṇāmo bhavatīti ṣaṣṭha()ntaṃ yadgheriti prakṛtaṃ tadiha pañcamyantamupajāyata ityāha--"gheruttarasya" ityādi. atha kimaratham? "astriyām()" ityucyate, "āṅo nā puṃsi" ityevocyeta; evamucyamāne trapuṇā jatunetyetanna sidhyatītyetacca nāśaṅkanīyam(); "iko'ci vibhaktau" (7.1.73) iti numaiva siddhatvāt()? iti yo manyeta, taṃ nirākarttum()--"amunā brāāhṛṇakulena ityasyopanyāsaḥ. atra hi tyadādyatve kṛte "adaso'serdādu do maḥ" 8.2.80 ityuttvamatve ca. tatra yadi puṃsītyucyate, tato'muneti napuṃsake na sidhyet(); mubhāvasyāsiddhatvāt(). numo'bhāvāt? "astriyām()" ityucyamāne napuṃsake'pi nābhāvo bhavatītyamuneti siddhaṃ bhavati. na hi nābhāve katrtavye mubhāvasyāsiddhatvam(); "na mu ne" 8.2.3 iti vacanādatyabhiprāyaḥ॥
iti bodhisattvadeśīyācārya śrījinendrabuddhipādaviracitāyāṃ
kāśikāvivaraṇapañjikāyāṃ saptamādhyāyasya
tṛtīyaḥ pādaḥ
- - -
atha saptamo'dhyāyaḥ
caturthaḥ pādaḥ
Laghusiddhāntakaumudī1:
gheḥ parasyāṅo nā syādastriyām. āṅiti ṭāsaṃjñā. hariṇā. haribhyām. haribhiḥ.. Sū #171
Laghusiddhāntakaumudī2:
āṅo nāstriyām 171, 7.3.119 gheḥ parasyāṅo nā syādastriyām. āṅiti ṭāsaṃjñā. hariṇ
See More
āṅo nāstriyām 171, 7.3.119 gheḥ parasyāṅo nā syādastriyām. āṅiti ṭāsaṃjñā. hariṇā. haribhyām. haribhiḥ॥
Bālamanoramā1:
āṅo. gheḥ parasyeti. `acca gheḥ' ityato ghigrahaṇānuvṛtteriti bhāvaḥ. hari Sū #242
See More
āṅo. gheḥ parasyeti. `acca gheḥ' ityato ghigrahaṇānuvṛtteriti bhāvaḥ. hariṇeti.
nādeśe `aṭkupvā'ṅiti ṇatvam. nanvāṅo vihito nābhāvaḥ kathaṃ ṭā ityasya syādityata
āha–āṅitīti. prācāmācāryāṇāṃ śāstre saṃñjñaiṣetyarthaḥ. matyeti. `striyāṃ
kti'niti ktinnantamatiśabdasya strīliṅgatvānnābhāvo neti bhāvaḥ. haribhyām.
haribhiḥ. hari-e iti sthite.
Bālamanoramā2:
āṅo nā'striyām 242, 7.3.119 āṅo. gheḥ parasyeti. "acca gheḥ" ityato gh
See More
āṅo nā'striyām 242, 7.3.119 āṅo. gheḥ parasyeti. "acca gheḥ" ityato ghigrahaṇānuvṛtteriti bhāvaḥ. hariṇeti. nādeśe "aṭkupvā"ṅiti ṇatvam. nanvāṅo vihito nābhāvaḥ kathaṃ ṭā ityasya syādityata āha--āṅitīti. prācāmācāryāṇāṃ śāstre saṃñjñaiṣetyarthaḥ. matyeti. "striyāṃ kti"niti ktinnantamatiśabdasya strīliṅgatvānnābhāvo neti bhāvaḥ. haribhyām. haribhiḥ. hari-e iti sthite.
Tattvabodhinī1:
āṅo nā. `puṃsī'ti tu noktam, `amunā kulene'tyatra yathā syāt. na ca n Sū #204
See More
āṅo nā. `puṃsī'ti tu noktam, `amunā kulene'tyatra yathā syāt. na ca numā
rūpasiddhiḥ, mutvāsyā'siddhatvā `iko'cī'ti numo'pravṛtteḥ. nādeśe tu
nā'siddhatvam. `na mune' iti niṣedhāt. naca `na mu ne' iti niṣedho numyeva kiṃ na
syāt,-`na' ityakārasyā'vivakṣitatvāditi vācyam, `amunā
ghaṭene'tyādyasiddhyāpatteḥ. `amuṣmai kulāye'tyādau numprasaṅgācca. na ca
tatrasmāyādeśe sati numo'pravṛttiriti śaṅkyaṃ, smāyādeśaṃ bādhitvā paratvānnumaḥ
pravṛtteḥ. prācāmiti. `ācāryāṇā'miti śeṣaḥ.
Tattvabodhinī2:
āṅo nā'striyām 204, 7.3.119 āṅo nā. "puṃsī"ti tu noktam, "amunā k
See More
āṅo nā'striyām 204, 7.3.119 āṅo nā. "puṃsī"ti tu noktam, "amunā kulene"tyatra yathā syāt. na ca numā rūpasiddhiḥ, mutvāsyā'siddhatvā "iko'cī"ti numo'pravṛtteḥ. nādeśe tu nā'siddhatvam. "na mune" iti niṣedhāt. naca "na mu ne" iti niṣedho numyeva kiṃ na syāt,-"na" ityakārasyā'vivakṣitatvāditi vācyam, "amunā ghaṭene"tyādyasiddhyāpatteḥ. "amuṣmai kulāye"tyādau numprasaṅgācca. na ca tatrasmāyādeśe sati numo'pravṛttiriti śaṅkyaṃ, smāyādeśaṃ bādhitvā paratvānnumaḥ pravṛtteḥ. prācāmiti. "ācāryāṇā"miti śeṣaḥ.
1.Source: Arsha Vidya Gurukulam
2.Source: Sanskrit Documents